Trumpam
kilsteliu nuo sofos ir raudonom akim pažvelgiu pro langą. Ir vėl ruduo
atėjo. Kaži kada spėjo, rodos tik ką pavasaris buvo. Ai, taip taip
taip, pamanau, vis nėra laiko apsidairyti - darbas, namų ruoša,
televizorius. Pala, o tai kodėl tik dabar pastebėjau, pamanau, bet
staiga susivokiu - ogi kabelinė sugedo, ir išganingasis TV nieko
nerodo. Mėginu skambinti į klientų aptarnavimo centrą - pyp pyp pyp -
numeris užimtas. Ko gero daug skambučių sulaukė. Tai gerai, gal greitai
pataisys. Kaži ką nuveikti per tą laiką? Nejučiom prisimenu tėvų
pasakojimus kaip kažkada (turbūt viduramžiais) jie neturėjo teliko, ir
dienas leisdavo kieme. Na, gal tai ir puiki proga pasivaikščioti, kol
meistrai iš kabelinės viska sutvarkys.
Nedrąsiai žengiu į gatvę
- čia turbūt viskas kitaip, nei TV. Gal reikia kokio praeivio
paklausti, kas čia ir kaip. Tačiau rudens dargana verčia praeivius
susigūžti į savo lietpalčius, ir jie prisidengę veidus skėčiais į mano
nedrąsų kalbinimą nieko neatsako. Kurį laiką bastausi be tikslo, ir
staiga tik bump - pasipylė žiežirbos iš akių. Agentas 007, pagalvoju
prieš užtemstant vaizdui...
Po kurio laiko pakylu ir dairausi
kokiam čia supermenui nepatikau. Tačiau pasirodo ant medžio šakos kabo
nematomo žmogaus skrybėlė, dėl ko ir nepastebėjau to medžio. Cha, šauna
į galvą šelmiška mintis, dabar jau viską sužinosiu ir neklausęs.
Užsidedu
skrybėlę ir Breslaujos stotelėje lipu į pirmą troleibusą. Prisigretinu
prie kažkokių moteriškių. Šios tarpusavy ginčyjasi kas geriau "Fairy"
ar "Head'n'Shoulders". Na, šitai jau per TV mačiau - pasislenku
dešiniau. Čia du studentai viens kitam pasakoja kaip nulaužti WinXP ir
kuris "Ofisas" geresnis - šitai galima ir internete paskaityti, pajudu
link troleibuso priekio. Ten keli ilgaplaukiai barzdoti adminai moko
viens kita kaip Linux saugumo skyles lopyti - niekuo jus nuo WinXP
studentų nesiskiriat, šiek tiek pykteliu ir išlipu iš troleibuso.
Pasirodo atsidūriaus Laisvės alėjoje. Gal čia ką geresnio nugirsiu. Bet
čia irgi nieko naujo: Utenos trikotažo ar audimo palaidinės geriau
skalbiasi automatinėj mašinoj, ginčyjasi dvi šviesiaplaukės; vakar
"Laukinėj meilėj" San Pedrą ištiko koma - nuliūdus guodžiasi moteriškė;
pameni, kaip užpernai per mentų mašiną perbėgom - prisiminimais
dalyjasi urlaganai, padangas jau pasikeitei - barzdočius paklausė
ūsoriaus.
Ne, ir čia nieko geriau neišgirstu ir stotelėje įsėdu
į autobusą. Jo gale pora jaunuolių aptarinėja merginas. Na bet ruduo
juk, ką čia aptarinėti? Šiai temai teks palaukti iki vasaros trumpų
sijonų. Persėdu prie durų ir dairausi pro autiko langą. Šlapdriba, o aš
jau gerą valandą bąstausi sau nematomas, bet nieko naujo nepatyriau.
Aplinkui visi gyvena televizoriaus ir interneto idėjomis. O,
prisiminiau teliką, gal jau kabelinę pataisė?
Jau kaip tik
ruošiausi išlipti, tačiau akį patraukė keletas įlipusių jaunuolių su
kuprinėmis. Jie kažką gynčyjasi, skeryčiojasi, pro prasegtas striukes
matyti geltonos maikutės. Kas čia per skautai, šypteliu sau į ūsą, bet
prisigretinu paklausyti apie ką "bazaras" eina.
"Gerą tarybą
šiemet išsirinkom", nugirstu iš vieno. "O man atrodo vadu anas labiau
tikęs būtų", nesutaria kitas. "Gerai jus fulėj aplošėm", pridėjo
trečias.
"Politikos ir sporto tik man ir trūko iki pilno
komplekto" garsiai lepteliu, pamiršęs, kad esu nematomas, ir ruošiuosi
sekančioj išlipti. Tačiau mane sustabdo paskutinę akimirka nugirsta
nuotrupa "... jis su Vyteniu kalnuose buvo ...".
Vieną sykį per
Discovery mačiau laidą apie kalnus, tai tie žmonės man kietesni
pasirodė už Robokopą ir Betmeną kartu paėmus. Na jaunuoliai, pamįslyju,
laimėjot paskutinį šansą mano dėmesiui užkariauti.
Ilgokai po to
klausiausi jų kalbos kaip impregnuoti slides, į ledą ar į firną geriau
sukti "būrus", apie GORE-TEX ir BREZEN-TEX pliusus ir minusus, ir t.t.
Mažai ką jų kalboj supratau, kažkoks keistas jų žodynas - visai kitoks,
nei per National Geography, tačiau kažkoks magiškas magnetas mane vertė
klausytis toliau.
"O, IX fortas", staiga tarsi iš miego pažadino
vienas jų, ir visas būrelis patraukė link trasos ir pradeda stabdyti
mašinas, kaip per filmą "Kryžkelė". Nespėjus jiems pakelti rankos
sustoja kažkoks mikroautobusas. "Ooooo, Alberto !", nudžiunga visi ir
suguža į vidų. Na, ko gero iki rytojaus kabelinės nepataisys, irgi
sėduosi į vidų. Gerai, kad aš nematomas, nes gerokai nustebtų ir jie ir
vairuotojas :)
Kelyje užmigau - nepratęs tiek ilgai klaidžioti,
ir prabudau pavakary, kai mikroautobusas sustojo kažkokiam vienkiemyje.
Čia visi puolė laukan, ir prasidėjo: vieni kuria pirtį, kiti kažkokius
šniūrus tampo, treti su prožektoriais į mišką išbėgo. Na ne,
prisiminiau "Bleiro raganą", į mišką aš tikrai neisiu, ir prisėdau ant
kelmo.
Netrukus privažiavo daug automobilių. Visi puolė
persirenginėti, ir susigrupavę po kelis su prožektoriais dingo miško
tamsoje, o po kiek laiko grįžo: "mes vieno neradome", "o mes visus
radom, bet paskui pasiklydom" - linksmi dalijosi įspūdžiais. Keisti jūs
kažkokie, pagalvojau, bet nusekiau iš paskos į vidų.
Viduje jau
kažkas bajaną išsitraukęs "Duokim garo" vaidina, kai kurie ant sienos
fotkes kabina. Jo, kai kurios fotkės tai įspūdingos, beveik kaip iš
"mountain.ru". Po kiek laiko prasidėjo pasakojimai - pasirodo šitie
keistuoliai šiemet ir šiaurėj pas senelį šaltį buvo, ir ant uolų
laipiojo, ir kalnuose ant ledo nakvojo, ir į urvą įlindę buvo, ir
radono baloj maudėsi, ir dar daug ko nugirdau - pasirodo jie net
tuokiasi tarpusavy, kaip kokia sekta, net šaltas prakaitas išpylė ir
galva pradėjo suktis.
Pro praviras duris išsliūkinau į lauką
pakvėpuoti grynu oru, o tuo metu iš vidaus pasigirdo balsai apie planus
kitamet į "Užbą" lipti, kuriuos palengva užgožė "Vsio eto reiv"
triukšmas. Kaži kur ta Užba, pagalvoju, gal kur už Girionių? O gal ir
mane priimtų, vieną mintį sekė kita. Šiaip tai keisti jie kažkokie, bet
juk ir aš savų "pričiūdų" turiu. Nusiimu nematomą skrybėlę, pakabinsiu
ją ten, kur radau, pagalvoju, gal ir kam kitam ji atvers akis, ir
ryžtingai žengiu vidun...
---
Kalėda
2005 sezono uždarymas
Powered by CMSimple_XH | Template by CMSimple_XH | test (X)html | test css | Login