Kalėda Kalėda

• Pradžia
• Memuarai
  • Savaitgalio žygelis, arba "Kelkis, durniau, pagelba atėjo !"
  • Plaukimas Voke
  • Devyni Veisiejų ežerai
  • Sekmadienis Jiesioj
  • Slidinėjom prie Vištyčio
  • Savaitgalis Musėje
  • Ir aš noriu "Pamyras 2004" maikutės
  • Climbing v Evrope
  • Kaip vyrai sutinka naujus metus
  • Kauno Pilis Climb
  • Mano didžiausia nuodėmė
  • Uždarymo pasaka arba Būta-nebūta istorija, kaip atėjau į „Ąžuolus“
  • Mano Petzl Tikka
  • Tvanas sode (2010 pavasaris)
  • Gailestingasis samarietis
  • Trys paršiukai ir jų laivelių Problema
  • Pirties kapitalinis remontas
• Kalėdiniai filmai
• Fotkės
• Muzikikė

• Print view
• Sitemap

Slidinėjom prie Vištyčio

Taigi grįžom mes visi (Edas, Jonas, Andrius, Mindė, Romena ir aš) ir Lietuvos Gimalajų.
Po ilgų ruošimusį penktadienį išvažiavom link Gimalaju, ėėė, t.y. Vyštyčio. Kuo toliau nuo Kauno - tuo didesnės pusnys ir baisesni keliai. Ale NATO busas nieko nebijo.
Jau artėjant prie Vištyčio Jonas apsidairo ir sako "čia mentų nebūna". Tada išsitraukia iš buso roges, pririša jas prie buso galo, duoda man raktus ir minimalias NATO saugumo taisykles, seda į roges ir mojuoja "pašol von".
Nu ką:
- I bėgis:5...10...12 km/h
- II bėgis 15..20..25..30km/h. Jonas pradeda tampyti šniurą ir nardo per pusnis. Dar labiau moja "gazuj".
- III bėgis: 30...35...40...45... Jonas nusprendžia paimti dar vieną pusnį, bet žiū... nebeturim Jono . Jis išneria iš pusnies jau pėsčias, bet vėl gulasi į roges "mink toliau".

Taip ir privažiuojam Pavištytį.
Ten ant bajerio pastumdom busą tudy-siūdy, prisiparkuojam prie vikšrinio traktoriaus ir stojam ant slidžių. Jau po 15 val, tai šiandien tik surandam mažą miškelį ir įsikuriam.
Šeštadienio rytas. Kai kas naktį sušalo, ale rytas jau, oras fantastika: nebepusto ir koks -5 laipsniai. Paliekam zimą su daiktais ir pasiėme tik maisto varom į rimčiausius
kalnus. Padarom rimtą žieminį įkopimą (aukštis 282.5m, sudėtingumo kategorija 7*). Nuo rimčiausios viršūnės slidinėjam, pradžioj griūnam, po to nebe, po to lūžta „Visu Touring“ slidė...
Mindė bėga pas kaimynus (pasirodo Lietuva - tikrai švogerių kraštas, o visas Vištyčio rajonas - Mindės dėdės/tetos/pusbroliai ir kaimynai, mafija karoč).
Po to slystam prie ežero papietauti. Vaizdai nerealūs.
Tada nusižiūrim kitą didžiausią kalną ir varom link jo. Pakeliui, kad nebūtų liūdna, 2 kartus kertam neužšalusį upeliuką. Padarom antrą žieminį ikopimą (sudėtingumas 7). Ir slidinėjam nuo jo. Netrukus lūžta ir „Šatrija“. Bet, kaip visi supratot, švogerių krašte atsiranda dar Šatriju :)
Temsta, minam namo. Vakare šalta. Ryte Mindė iš 4'os kartos uošvienės sužino, kad naktį buvo -20! Bet mes su pečium ir nieko nebijom.
Sekmadienį ryte dar paslidinėjam nuo kalnų, apie pietus sušokam į busą ir į Kowną.

Tai tiek žinių iš švogerių ir kalnų krašto Vištyčio. Ten tikrai dar reikės šią žiemą nulėkti - tiek įvairių kalnų vienoj vietoj mažai kur buna. O ir pasak Mindės ten žiemą visada daugausia sniego buna.

P.S.:
Pusnyse baxilai labai geras daigtas - į batus nebyra sniego.