Kalėda Kalėda

==>  Pradžia > Memuarai > Savaitgalio žygelis, arba "Kelkis, durniau, pagelba atėjo !"

Savaitgalio žygelis, arba "Kelkis, durniau, pagelba atėjo !"


2003.04.14 15:12

Visai neseniai sėdėjau aš prie soboro ištiesęs ranką, kad kas kapeikų
įmestų. Ir taip nesisekė tadien, kad nors stauk. Vis svajojau, kad ateis
viena dieną geradėjas rafes ir atneš man 400kg koldūnų, bet tas padla
vis nėjo... Tada prie manęs priėjo tokis plikis, katras prisitatė esąs
Kalėda, spyrė 3 sykius šiknon, ir sako "klausyk, bomžas, papasakosiu, ko
tu da nesi girdėjęs". Tai va ka jis man tuomet paporino.
--------------------

Senai senai, kai dar mašinos ant benzino važinėjo, susirinko būrys
benamių, kuriems savaitgaliais namie Discovery nerodo, ir susėdę į
vežimą, pasikinkė raudoną kumelį (Primiera vadinamą, tokio šaunaus
kumelio niekas apylinkėse neturėjo) ir iškeliavo. Bekeliaujant juos
užklupo tamsa ir naktis, ir vaidentis pradėjo. Suko jie tuomet iš kelio
į takelį - ogo žiū - bakužė kažkokia pakrypus stovi. Įsilaužė nedorėliai
vidun - o ten sėdi vienas kareivėlis, ir savo liūdesį alaus bambalyje
skandina (aut. past. alus - toks archajiškas gėrimas, kurio paskirtis
varyti šlapimą, o bambalis - tai vokiškas BMW arba toks dalykas, kokius
žmonės naudojo, kol tetrapakų nebuvo).
Tai vat įsibrovė jie į ta triobelę. Kareivėlis juos pašėrė, nuprausę,
verda arbatą. O tie išsitraukę kankles graudžias dainas daunuoja. Tas
raudas išgirdęs atdundėjo į bakužę ir pats girių siaubas Banzajus ir jo
ginklanešys Zongas (ar tai Zombis). Sėdi jie kartu, geria arba,
Dr.Bobelį geru žodžiu mini. Išdrasėjo keliauninkai. Pradėjo dainuoti
zombiu himną "zombiai atrieda atidunda".
Staiga į trobelę įvirsta.... na ne zombis, kur kas baisiau: GIRTAS
KAIMIETIS. Ir oradeda kažką vapėti "vyrai... reikia pagelbos....pas mane
įpurškimas, 2.3litro (čia jis tiek išgėrė ar kas čia ?)....pasvirę....
nepagriebia."
Po kiek laiko išsiaiškinam, kad kaimiečai važiavo su silkę (čia tokia
audzi, kaip Myndė nippel turi), ir ant posūkio įvirto į griovį. Mašina
pasvirusi, kurio siurblys nepagauna benzo. Reikia pastumti.
Na kas - padėti mes ant bile ko galim, svarbu kad tas bile kas nesibadytų.
Jau buvo apie 2val nakties, kai mes išėjom. Pro šalį prazvimbia zongas
su savo DOCH(lu) micubiškiu. Kai atėjom iki to posūkio - žiūrim griovy
sedi silkė, aprasojusiais langais. Viduj vairuotojas palindęs po sedynę,
o keleivis nieko nesuprantančiom akim spokso pro langą.

Trečias kaimietis (tas, kuris atėjo mūsų kviesti) abiem rankom beldžia į
silkės langą ir rėkia "KELKIS, DURNIAU! PAGELBA ATĖJO!"
Po gerų 15 minučių durniai iš tikro suprato, kad atėjo pagelba, išlindo
iš silkės ir sako "O aš galvojau, kad vėl parų gausiu".
Na ka. Pasirodo nei zongas, nei jie virvės neturi. Stumiam. Atitiesinom,
išstūmėm ant lauką (į plentą išstumti nepavyko, nes status griovys).
Kurtis mašina nebesikuria, nes nusėdęs akumas. Reikia užstumti. Kažkas
pasiūlo pasodinti už vairo blaivesnį. Pradžioj buvo mintis sodinti
Zongą, bet po ranka pasimaišė Jonas (Mikka). Ir patys kaimiečiai pradėjo
šnekinti vairuotoją "jo jo, sodink blaivą".
Įsibėgejom, Jonas atleidžia sankabą ir silkė užsikuria ir trūkteli
lengvai į priekį. Girtas kaimietis krenta veidu tiesiai į purvą. Tada
Jono "koja, KOJA SPAUDŽIA GAZĄ" (copyright by V.Kernagis). Staigiai
įsibėgėja, staigus posūkis ir mėgina peršokti griovi. Tada tik pyst,
triokšs, bum, bam, ..... ir kala sparną į asfalto kampa. Ratai sukasi
tiek, kad net pradeda rūkti dūmai. Silkė stovi pietu griovy.
Girtas kaimietis pakelia galvą iš purvo ir desperatiškai rėkia "KA JIS
DARO ???!!!" Pribėga prie silkės, ir kažką rėkia ant Jono.
tada atsidaro silkės durys, išlipa susinervinęs Jonas ir sako kaimiečiui
"Ble, nepatinka - tada pats važiuok !!!". Dar Jonas prieina, pažiūri i
sulankstytą sparną ir sako "čia baika, su ranka atitiesinsi".

Sėda girtas kaimietis už vairo, išstumiam jį visiškai iš griovio.
Pradeda jis putotis, kad sudaužėm naują silkę (ji beje su tranzitiniais
numeriais). Aš jo maloniai paklausiu "tai gal su mentais išsiaiškinam ?".
Tada viskas pasidaro OK ir mes išsiskirstom.

Grižus į bakužę Jonas prisipažįsta, kad tai jau antra silkė, kurią jis
laužo. Visus išvadina tvarkingais vairuotojais, kuriems "tik lygumomis
važinėtis".

Nuo to laiko Jonas patapo "gelbėtojas - Paxmiela Anderson". Jam tik
krūtinę reikia užsiauginti.

Po to dar gerą valandą užmigti negalėjom ir žvengėm :)
Tik Agnė labai nervavosi, nes pramiegojo gelbėjimo akciją.

Tai tiek gero įvyko šį penktadienį. Nuo to karto nusprendėm, kad reikia
padaryti "nei vienos dienos be gero darbo".
Kitas 2 dienas braidėm po pelkes. Bet apie tai kitą kartą.

Beje, gal kam pagelbos reikia ?
Pažįstu vieną gelbėtoją.

--------------------
Tai vat tokią įstoriją man prie soboro papasakojo plikas Kalėda.
O dabar vaikučiai saldžių sapnų....

miru mir
Kalėda



P.S.
Ir dar eilėraštis apie pagElbą:

In Audzinį atsisėdzis,
As varau kap dzukų briedzis!
Pinktų pavarų insjungis,
Aš važiuoju atsijungis!
Nieks manys nepabaidzys,-
As gi briedzis, ne gaidzys!

Dvylek čierkų aš išlenkis
Greit in griovę invažęvis
Bet atėja dėdė Juonis
Su pagelba nelaba.

Greit iš griovia Audzį trauke
Koja stipriai spaudi gazų
Ir supyle maną Silkį
Juonas briedzis ir gaidzys.

Powered by CMSimple_XH | Template by CMSimple_XH | test (X)html | test css | Login