Kalėda Kalėda

==>  Pradžia > Memuarai > Gailestingasis samarietis

Gailestingasis samarietis


Vakar nusprendžiau vieną kartą pabaigti vasaros "projektą" - apklijuoti vonios langa mozaika. Likę buvo tik užglaistyt plytelių tarpus. Nu ką, užsimaišau skiedinį, glaistau, valau, etc. Praejo trumpas lietutis. Tada per pravirą langą išgirdau kažka šaukiant "trauklapį, trauklapį!". Po langais prabėgo kokie 3 bachuriukai, pribėgo prie gėlyno, nusiskynė kažkokio rododendro ar tai lelijos lapą, tarpusavy pasitarė "čia trauklapis? Nežinau, turbūt tiks".

Po kurio laiko pasigirdo prašymas dar "trauklapių". Dar pora sykių nuskabė gėlyną, tuo tik šypsena sukeldami mano veide, o as tesiu savo darbus, nes jųjų keliamą paniką ramiai gesino iš magnytafono sklindantys indiškos tablos ir sitaros garsai.

Kai tarp trauklapio prašymų pasigirdo ir garsai "oj, mama, cia litrais kraujas bėga" o kelis kartus net pasigirdo lyg ir desperatiškas "help" šiek tiek sunerimau. Nu bet  palikti glaistu išteptos mozaikos taip negaliu, nes per 10 min. man viskas čia taip uždžius, kad galėsiu su kirviu kapoti.

Nusprendžiau kad kol rėkia nėr viskas tragiškai, pradėjau skubiai  apvalyti, tada per langa išgirdau kaip kažkas paklausė "o kur tavo mama", į tai sekė atsakymas "dabar išėjus, grįš vakare" pradėjau skubėti.

Už minutės čiupau iš vaistinėlės binto ir Betadine dezinfekavimo tirpalo išbėgau į kiemą. Brome pamačiau kokių gal 12-13 metų persigandusią mergaitę kuri virš kruvinų "rododendrų" lapu laikė pakeltą basą koją. Žvilgsnis sakė, kad manęs nesitikėjo, ir dar nežino bijoti čia ar pasitikėti. Į mano klausimą "kas nutiko" persigandus pradėjo pasakot, kad ant kažko užmynė, ir litrais bega kraujas. Na taip, kraujo, šiek tiek buvo, bet iki "litrų" toli :)

Na ką, sakau, gydysim tave. Pasodinau ant žemės, pakeliau koją, kad galėčiau apžiūrėti. Vakarėjo jau, prieblanda.. Pėda visa kruvina, sunkiai matos. Pradėjau nedrąsiai valyt. Tuo metu atėjo dar keli gretimų namų kaimynai. Paklausiau, gal turi binto, nes mačiau, kad mano resursų nepakaks. Pasakė, kad nespėjo rasti, priegriebe tik kažkokios medžiagos ar tai paklodės gabalą. Gerai, tiks ir tai.

Po biškį valant pėdą pradėjo matytis, kad žaizda nedidelė - ko gero išsigandus trumpo lietaus bėgo per kiemą, ir nepamačius kokį vinį užmynė. Nuvalęs žaizdą patepiau Betadin'u, ir pradėjau tvarstyti. Mano "pacientė" jau buvo visai nurimus, pasidžiaugė, kad iš tikro skausmo daug nebuvo, tik labai išsigando didelio kraujo kiekio.
Nuraminau ja, kad kraujo čia visai nedaug, o skaudėt pradės kitą dieną, kai pradės tinti pėda :)
Tada padėkojo man gal kokius 4 kartus :) Mėginau papasakot jai, kaip atrodo siauralapis gyslotis, kuris jai padėtų gydant žaizdą, ir visi ramiai išsiskirstėm.

Nusprendęs, kad kruvina broma kiemo nepuošia dar atnešiau kibirą vundenio kraujams nupilti, ir nuėjau testi vonios dekoro darbų...


Va taip niekam nežinomam mieste niekam nežinomas herojus gelbėja gyvybes :)


Powered by CMSimple_XH | Template by CMSimple_XH | test (X)html | test css | Login