Kalėda Kalėda

==>  Pradžia > Kalėdiniai filmai > CherePashka

CherePashka

(arba ČherePaška vietiniu leksikonu)

Atėjo pavasaris. Ir kaip visada visi puolė valytis, kuoptis mėžtis. Čia reikia šiukšles surinkti, čia pašluoti, išmesti negražu paveikslą iš albumo, blevyzgas iš dainynėlio ir t.t. Taip pagalvoju sau ogi jei taip viska atžagaria ranka mesime - tai kas gi liks toj tuščioj vietoj....

Negerai galvoju sau. Ale vienas lauke nekarys. Bet staiga tik šast perkūnas iš pavasarinio nevisai giedro dangaus. Staiga eteryje pasirodė viena intriguojanti foto paroda. Neprabegus nei pusdieniui ir antra.
Nugi žiūriu, grožiuosi, ir galvoju sau tyliai. Ogi kiek tas genius turi meilės ir draugiškumo. Jau vien pavadinimai ko verti: „Dipsius vež“, „Dipsius džiaugiasi“, „Dipsius suka dešinėn“, "Dipsius važiuoja tiesiai“, „Dipsius važiuoja slidinėti“. Na ir visi likę šedevrai rodo geniaus meilę draugui.

Staiga pavasario kirminas ir mane pradeda graužti - ogi kada aš savo draugams ką gero padariau. Ooo, tai buvo išganinga mintis, pataikiusi laiku ir vietoje. Įkvėptas gerb.Gėniaus genialių darbų nuspredžiau ir pats sukurti odę apie draugiškumą. Kaip taręs taip padaręs ėmiau prisėdau ir padariau. Tebūnie tai savotiškas atsakas į puikią pradžią, ir tęsinys gerųjų darbų ir gėrio nešimo.

Kadangi pastaruoju metu madinga organizuoti ir dalyvauti trumpametražių filmų festivaliuose. Taipogi ėmiau ir susiorganizavau savo „Kalėdinių trumpametražių filmų festivalį“. Ir, netgi reikėtų pridurti, kad jame ir laimėjau. O ir kaipgi galima nelaimėti su tokiu šedevru.

Pamėginkime lingvistiškai panagrinėti šį kūrinį. Bendrai paėmus tai labai primena Lietuvos kino klasikos didžiuosius darbus: labai daug tylos, labai įtikinanti aktorių vaidyba, išskirtinai įtaigus akių kontaktas. Na ir įtampa. Įtampa, kuri žiūrovui neleis atsikvėpti iki paskutinės akimirkos, iki paskutinio 25'ojo paslėpto kadro.

Kaip ir įprasta, filmas prasideda įžanga, kurioje žiūrovas supažindinamas su aplinka, ir po truputį nuteikia žiūrovą, ko laukti toliau.

Pirmoji dalis primena Krylovo pasakėčią „Strekoza i Murovej“. Čia pagrindinis herojus džiūgauja ir atvira širdimi priima gyvenimo teikiamus malonumus. Tačiau, kaip ir reikia tikėtis, toks perdėtai neatodairiškai neatsakus džiūgavimas nieko gero nežada, ir antroje filmo dalyje matome, kaip ateina Nelaimė. Nelaimė, kurios niekas nesitikėjo, ir nelaukė. Tai stipriai sukrečia mūsų herojų. Tačiau ne viskas yra juoda ir nebalta. Trečiojoje dalyje mūsų jau pamėgtas herojus prisimena, kad turi Draugus, ir iš jų sulaukia Gerų Naujienų. Na, ir pabaigoje - atomazgoje matome, kad, kaip ir visi laukė, viskas baigiasi sėmingai.

Šis filmas man dar sykį primena, kad nereikia vienam pasislėpus džiaugtis Gėriu, nes gali ateiti Nelaimė, iš kurios Draugai padės rasti Išeitį. O trumpai tariant „vienaip ar kitaip viskas bus gerai“.

Šis filmas taipogi gali būti traktuojamas, kaip jau „Kalėdinių filmų“ žiūrovo pamėgto gerojaus „Švedo geltonu kostiumu“ sugrįžimas į LCD ekranus savo naujajame Čherepaškos amplua.


Žiūrim šedevrą „ČherePaška“.


--
kalėda
2007 03 21, Kaunas


Powered by CMSimple_XH | Template by CMSimple_XH | test (X)html | test css | Login