Dabar madinga Daryti. Kas Daro miške, kas pakrūmėj, kas laptinėj. Būna susitinka ir sako "na vyrai, padarom padarom, ir einam" ...
Pamenu anuomet, Budejovicuose, irgi buvo panašiai.
Susirinkom tada 4'se: geros valios ambasadorius Lašhevičhius, šoperis Šhtyrj, kaip dabar menu dar buvo toks Marislovas, na ir aš, jūsų nuolankus tarnas.
Anuomet mus surinko į toki batalijona, susodino į traukinį, ir išvežė. Kur ir ko - niekas nežinojo. Vienintelis gandas sklandė, kad mus veža kažkur Galicijos link. Na ka, sėdim, Darom, dungsi vagonai ir buteliai. Ir staiga tik pyst.... Ka ten pyst - jabdrikštvaliok! Ir nebvažiuoja transporto priemonė. Raštingi žmonės pradėjo šnekėt, kad būgtais pramušo kokią tai babiną. Ir įvyko visa tai kažkur jau netoli Budejovicų...
Tai mūsų šaunioji ketveriukė sugalvojo, kad pats laikas pradėti manevrus, nes kas mums tos babinos - svarbiausia manevrai.
Nu ir pradėjom: diena darom dancing aukštyn-žemyn, o vakare kultūrinė-pažintinė programa po apylinkių bokalines (savo padorumui apginti turiu prisipažinti, kad nei vienoje negėrėm daugiau 7 bokalų).
Ir tesėsi šie manevrai tris dienas ir tris naktis. Tada paskambino toks generalgubernatrius, ir prainformavo, kad lokomatyvas sutvarkytas, ir manevrai perkeliami. O koks mums skirtumas kuriuose Budejovicuose manevruoti. Perkeliami - tai perkeliami.
Na ka gi - persikėlė šaunieji kareivėliai į kitus Budejovicus. Ir tesia savo manevrus. Ten sutiko visai padoraus elgesio šunėką Kubą, bei maištaujančios išvaizdos jo šeimininką Jašek'ą. Jiems mūsų herojų vykdomi manevrai visai netrugdė, nes ir pastariejį vedė panašų gyvenimo būdą.
Galbūt ir šį istorija būtų pasmerkta užmiršties pragaiščiai (kaip ir dauguma Budejovicuose nutikusių istorijų), jei ne trečiojiakis, kuri viską matė:
