Čekija climbing 2004
Pagalvojau
sau - ot atėjo metas. Vieni valdžios postus tarp savęs dalinasi.
Pasidalino pasidalino, apsimetė kad viskas pasikeitė, viskas bus
geriau. Nu laukiu, gal bus geriau....
Kiti tuo tarpu ginčyjasi,
pas katrą vyno tešmuo didesnis, ir katras daugiau ar mažiau degtinės
išgėrė. Pikti kažkaip visi pasidarė. Net ir Julius jiems kliūti
pradėjo. Tas pats Julius, kuris ne vieną Varniuose yra nuo šalčio
išgelbėjęs. Na ir kuo gi jis užkliuvo - matot miegojo jaunikaitis. Tai
va, pagalvoju sau, atėjo metas, kai žmogus pavargęs net numigti negali,
nes tai yra nereprezentatyvu.
O iš pakampių balsai kyšo, kad
reikia Kalėdą iš būrelio pašalinti, nes jis rūko ir keikiasi. Ir vėl
man laukti, kad bus geriau? Nebeturiu žodžių, tik tyliai pamįslyju, ar
vardan tokios Lietuvos mes kovojom...
O gal todėl visi pikti,
kad šalta darosi? Vat ir man šalta pasidarė, nebežinojau, kaip nuo to
kaulų laužytojo gintis. Tai paėmiau kirvį ir kad pisiu į brolį. Net
nepagalvojau, kad kol jis per vasarą molio krūva kampe stovėjo, tai
visiškai nekliuvo jis man, ale kai šalčiai užėjo ir broliu patapo, tai
aš jį kirviu, kirviu... Nereikėtų taip daryti.
Ir staiga lyg
žaibas apšvietė mano protą, ir supratau savo klaidą. Suodinom rankom
šluostausi ašaras, bet jau per vėlu. Brolis-molis tik pūkštelėjo
suodžių kalną ir suklupo and medinių netąšytų grindų. Na ir kas, mėgina
mane guosti tūlas cinikas, šiais XXI amžiaus laikais geresnių surasi,
ir ne iš molio drėbtų! Bet ar bus jis man brolis atsakau?
Daug
ir dažnai aš ką atsakau. Vat paskambino nežinomas numeris, tai
atsakiau, kad ne čia pataikėt, tačiau manęs turbūt nesuprato, nes
padėjo ragelį. O aš jiems norėjau pasiųlyti baidare praplaukti. Nors
kur čia beplauksi - nagai nuo šalčio raitosi, o ir vandens mažai...
Tiesiog
nors iš nevilties į nebūtį ir dar kažkur. Tačiau tūlas pašnekovas man
vėl antrina - šiuolaikinė medicina įrodė, kad greitas ritmas gerina
savijautą. O jei ritmas lydimas mėgstamų vaizdų, tai iš vis zuper-kūl.
Na šį kartą, tariu sau, paklausysiu tavęs, tūlas pašnekove. Atsidarau sau progresyvų
Čekija 2004 climbing filmuką, ir žiuriu kas bus.
Ogi
tikrai gerėja. Vat paėmė ir paskambino man senas vaikystės draugas
Rokas ĖĖĖ. Manęs tuo metu namie nebuvo, nes vis dar buvau biškį
išsikraustęs su visais baldais. Nepaisant to supratau, kad jis tiesiog
norėjo pasakyti, kad jam viskas gerai, kad pasiilgo, ir kad tas šaltas
ruduo netruks praeiti. O tada ateis balta švari žiema, ir viskas stosis
į vėžias: Julius ir vėl pataps St.Sex'as, vyno tešmuo nebetaps
priekabiavimo priežastimi, o draugas draugui į atlapus kibs tik
norėdamas pasakyti, kad seniai nesimatė.
O aš ką?
O aš,
sutikęs gerą žmogų, paimsiu, ir parodysiu jam pilną filmą, kaip mums
buvo gera climbinti. Ir tada kartu vėl važiuosim TEN. Ten, kur stačios
uolos, kur pigus ir gardus alus, kur savotiški, bet geri žmonės. Ten,
kur visada malonu sugrįžti. Rodos vėl taip pat, bet kaskart vis kitaip.
