Meilės ir neprikausomybės žygis su el-capitano

Laikas: 2004-02-14 - 2004-02-16
Vieta: Rūdininkų giria
Dalyviai: El-capitano, Rima, Johny, Vytenis, Jurga, Kalėda, Andrius, Jonas Miklovis, Dovilė, Paulius Jakutavičius ( Zongas ), Ruikis su drauge ir kt...

O buvo taip.. Per šv.Valentino dieną susirinkom prie Rūdninkų bažnytėlės. Atsilankėm vietinėj parduotuvėj;pasijutom tarsi ne Lietuvos žemėje atsidūrę – visur polski užrašai į Valentino šventę kviečia (gaila nesudalyvavom). Taigis, sulaukę vėluoklių, mes, berods 17 žmogelių (paklaida+-1), el-capitano vedami draugiškai patraukėm į miškus. Ėjom ir ėjom tuos nuolat nesibaigiančius 7km., kol pasiekėm pietų metą. Pasidžiaugę gėrybėmis, jau kliuksinčiais batais (labai geras kojinių skalbimo būdas), metę kelią, toliau pėdinom per krateriuotas pievas (pasirodo, tai buvo poligonas). Šen bei ten pavaikščiojom pirmyn atgal, kol per proskyną dasikasėm iki Visinčios. Radę tiltą už jo apsinakvydinom. Čia bandėm ir su vietiniais susipažint (deja žiemom jie linkę migruoti iš namų, tad neradom nė gyvos dvasios), kūrėm laužą (dėl šlapių malkų ir žmonių gausumo tai padaryti nebuvo lengva, nes kiekvienas patyręs žygeivis turi savo būdą laužui užkurti), o kai kas pasikabinęs ant tilto kapojo Visinčios ledą, kad pasiektų vandenį. Galų gale viskas puikiai pavyko ir mes smagiai pavakarojom - prisiklausėm negirdetų istorijų iš kalnų ir dykumų gyvenimo ir kt. Toliau pasakojimą pratęs LINA: “Valentino naktį praleidom palapinėj meiliai susiglaudę, buvo drėgna ir šalta. Kitą dieną ėjom į pirtį. Bet mūsų buvo daug, o vado teigimu, į pirtį telpa tik pusė: vadinasi pusė turi žūti pakeliui :) Tačiau visi ištvėrė ir pirtinosi naujoj pirty. Buvo įvestas naujas mato vienetas 1 Kalėda arba 1 kalėdoji. Kaip visada valgėm daug, bet dažnai (dargi visiškai nemeluodama galiu pridėti: tačiau skaniai(aut.past.)) :)” Šiek tiek kitokius įspūdžius atsiminė ANDRIUS: “Jonas, deja, šįkart niekam PAGELBOS nesuteikė. O gaila… Bet pastarasis asmuo vis dėlto sugebėjo pratęsti tradiciją visus žadinti. Traktoriukas atrodė įspūdingai (ne prasčiau ir jautėsi – galvojau gal ir koks šonkaulis įluš (čia ir vėl aut.past.)) Tranzas buvo nerealus. Su girtuokliais teko iki Vilniaus pavažiuoti.Daugiau tokio malonumo nenorėčiau patirti (130km/h).” Na o NERINGA tai į žygį gerokai pavėlavo, čia jos pasiteisinimas: “Pasivijom juos tik sekmadienį prie pirties. Gavosi 3km ekstrymas einant keliu, nes mano kompanjonas griovių gylio matavimu užsiiminėjo.”
Vat taip, o gražiausias vaizdas buvo išaušus Nepriklausomybės dienai: daug užtinusių akių ir be šeimininkų likusių daiktų. Jei kas pasigedot raudonų vyriškų apatinių kelnių, deja, jau per vėlu – jos apsigyveno šiuksliadėžėje, o šaukstas tai berods turėjo parkeliauti į 122, jei tik nepaklydo, ba tranzuokliam, kaip supratau, nebuvo lengva grįžt iš Valkininkų, vis tik kelias tolimas….
Galų gale galima tik pasakyt: buvo išties žygeiviskai šventiskas ir smagus savaitgalis AČIU ALBERTUI IR BENDRAŽYGIAMS ;)
dovilė
P.s. Taipogi buvo l. įdomu išvysti Kauną palikusius Ąžuolo narius, bo taip tai tik legendų klausai, o pačių herojų nebūni net matęs, kai esi naujas žmogus ąžuoluos, kaip kad aš ;)